El legado de Mao

Valdant Xi Jinpingui, Kinijos komunistų partija nutraukÄ— diskusijas apie KultÅ«rinÄ™ revoliucijÄ…. TaÄiau jos palikimas akivaizdus visose Å¡iuolaikinÄ—s Kinijos gyvenimo srityse, ypaÄ regimas neva kapitalistinÄ—je ekonomikoje, o personalistinis Xi valdymas kai kuriais atžvilgiais labai  primena Mao Zedongo laikus.

Kinijos Liaudies Respublika 1958 m. pradėjo ambicingą programą, kuria siekta agrarinę šalį paversti industrine. Kampanija, pavadinta Didžiuoju šuoliu į priekį, baigėsi katastrofa – dėl nepriteklių ir bado mirė nuo 35 iki 55 milijonų žmonių. Mao Dzedongo pozicija kompartijoje 1962 m. komplikavosi.

Konfliktas su SSKP generaliniu sekretoriumi Nikita ChruÅ¡Äiovu, pasiekÄ™s kulminacijÄ… septintojo deÅ¡imtmeÄio pradžioje, dar labiau sustiprino izoliacijos ir įtarumo atmosferÄ…. Bandydamas nutildyti savo kritikus ir susigrąžinti buvusiÄ… valdžiÄ…, Mao 1966 m. vasarÄ… perplaukÄ— JangdzÄ—s upÄ™, simboliÅ¡kai skelbdamas, kad sugrįžta į politinÄ™ scenÄ…. Po to griebÄ—si partijos ir visuomenÄ—s „ideologinio valymo“ – KultÅ«rinÄ—s revoliucijos. Kilus žiaurių persekiojimų bangai, didžiÄ…jÄ… dalį kruvino darbo atliko jauniausi partijos kadrai – chungveibinai (raudonieji sargybiniai).

Mao ragino, kad komunistinis jaunimas, suorganizuotas į „raudonÄ…jÄ… gvardiją“, susidorotų su „reakcingais elementais“ partijos viduje, paÅ¡alintų „feodalinÄ—s ir imperialistinÄ—s praeities likuÄius“. Masinio teroro ir smurto kampanija, nusineÅ¡usi mažiausiai ketvirtį milijono gyvybių (nors kai kuriais skaiÄiavimais Å¡i statistika gerokai didesnÄ—), vyko iki pat Mao mirties 1976 m.

2023 m. britų žurnalistė Tania Branigan, ilgametė The Guardian korespondentė, rašiusi apie Kiniją, išleido knygą „Raudonoji atmintis“, kurioje tyrinėja šio trauminio laikotarpio palikimą, vis dar slegiantį šiuolaikinę Kiniją. Razpotja kalbėjosi su ja po to, kai 2025 m. buvo išleistas knygos vertimas į italų kalbą.

 

Luka Lisjak GabrijelÄiÄ. Jei bandysime suvokti Å¡iandieninÄ™ KinijÄ…, ignoruodami KultÅ«rinÄ—s revoliucijos padarinius, ko tame paveiksle neįžvelgsime?

Tania Branigan. Manau, bus palikta didžiulė spraga. Keista, bet dauguma žmonių taip atsietai ir žiūri į Kiniją. Kultūrinė revoliucija traktuojama kaip vienas iš daugelio istorinių epizodų, nekreipiama dėmesio į jos vaidmenį, formuojant šiuolaikinę Kiniją. Ironiška, bet būtent Kultūrinė revoliucija šalies ekonomiką nuo ortodoksinio maoizmo nukreipė rinkos link. Į didžiulį socialinį jos poveikį žmonių tarpusavio santykiams, psichologijai, kultūrai ir politikai nesigilinama iš dalies todėl, kad trūksta daugybės sunaikintų liudijimų. Kultūrinė revoliucija suformavo visą lyderių kartą, įskaitant Xi Jinpingą, kurio šeima tuo laikotarpiu irgi smarkiai nukentėjo.

PradÄ—kime nuo jo. Savo knygÄ… baigiate apmÄ…stymais apie KinijÄ…, valdant Xi Jinpingui, matote nemažai personalistinÄ—s jo laikysenos sÄ…lyÄių su Mao palikimu, bet įžvelgiate ir svarbių skirtumų. Atrodo, pagrindinÄ— pamoka, kuriÄ… Kinijos vadovybÄ— iÅ¡moko iÅ¡ KultÅ«rinÄ—s revoliucijos, yra ta, kad geriausias vaistas nuo totalitarizmo yra autoritarizmas.

Labai keistas paradoksas – komunistų partija sugebėjo pasinaudoti Kultūrine revoliucija, kad sustiprintų savo pozicijas Kinijos visuomenėje. Ji pasitelkė istoriją apie Kultūrinę revoliuciją, gąsdindama nevaldomomis masėmis, pasakodama apie tai, kas nutinka, kai nėra tvarkos, drausmės, hierarchijos ir griežtos kontrolės. Kompartija skleidžia šį prasimanymą, nes jis užmaskuoja Kultūrinės revoliucijos politiką, nepripažįsta, kad tai ir buvo Mao Zedongo būdas susigrąžinti valdžią, atsikratant konkurentų.

Komunistai išmoko ir dar vieną Kultūrinės revoliucijos pamoką. Kai nuo jos nukentėjusi partinė vadovybė iškart po Mao mirties 1976 m. vėl ėmėsi savo ankstesnio vaidmens, ji priėjo prie išvados, kad reikėtų vengti situacijos, kai per daug galios atiduodama į vieno asmens rankas.

Tas vÄ—l prarandama, valdant Xi Jinpingui, tiesa?

Būtent Xi panaikino daugelį apsauginių barjerų, kurie buvo įdiegti, siekiant užtikrinti kolektyviškesnį vadovavimo stilių. Tai labiau primena vieno asmens šou, vis dėlto jis tam tikru atžvilgiu nuo Mao smarkiai skiriasi – Xi nesimėgauja chaosu ir netvarka taip, kaip Mao, nei kaip, tiesą sakant, tą daro Donaldas Trumpas. Xi linkęs remtis struktūromis, todėl pertvarkė kompartiją ir veikia, pasitelkdamas ją.

Nepaisant to, daugelis žmonių Kinijoje įžvelgia paralelių su Mao Zedongo era. Šiam lyderiui kadencijos irgi negalioja, jis vadovauja neribotą laiką. Ir nors Xi Jinpingas toli gražu neturi tokio dieviško statuso, kokį turėjo Mao, asmenybės kultas auga, kompartijos lyderis irgi pateikiamas suasmenintai, ne vien kaip stiprus nacionalinis vadovas, bet ir kaip žmogus, neva visus mylintis tarsi šeimos narius. Asmeninės, patriarchalinės jo valdžios vaizdiniai, užplūdę vadovėlius ir žiniasklaidą, labai primena Mao valdymą.

PrieÅ¡ COVID pandemijÄ… buvo sriÄių, iÅ¡ kurių partija tylomis pasitraukÄ—, lyg žadÄ—dama nebevaržyti asmeninių santykių, privaÄių pasirinkimų. Užgriuvus pandemijai, sugrįžo nuostata kontroliuoti visus gyvenimo aspektus, kompartija galÄ—jo labai tiesiogiai, brutaliai kiÅ¡tis į privatų gyvenimÄ…. Buvo sekami ne tik disidentai, bet ir visiÅ¡kai apolitiÅ¡ki žmonÄ—s, stebimas jų judÄ—jimas, valdžios pareigÅ«nai galÄ—jo kada panorÄ—jÄ™ įeiti į jų namus ir pan. Tai sukÄ—lÄ— labai karÄius prisiminimus iÅ¡ Mao Zedongo laikų.

Savo knygoje pabrėžiate trauminį Kinijos XX a. istorijos pobÅ«dį. Imperijos žlugimas, karo vadų laikotarpis, Gomindano revoliucija, Japonijos okupacija, Kinijos pilietinis karas, komunistų perversmas, kampanija „Didysis Å¡uolis į priekį“ – nesibaigianti traumuojanÄių įvykių virtinÄ—. Kuo tame fone iÅ¡siskiria KultÅ«rinÄ— revoliucija? KodÄ—l, jÅ«sų manymu, ji paliko dar gilesnius randus?

Pirmiausia, ji apÄ—mÄ— visÄ… Å¡alį, neliko nepaliestas joks visuomenÄ—s sluoksnis. Jos aukos – nuo paÄios socialinÄ—s hierarchijos virÅ¡Å«nÄ—s iki pat apaÄios, net galimi Mao įpÄ—diniai žuvo per šį deÅ¡imtmetį, o kitame spektro gale buvo žudomi kÅ«dikiai vien todÄ—l, kad gimÄ— žemvaldžių Å¡eimoje. Tai buvo milžiniÅ¡ka geografinÄ— ir socialinÄ— aprÄ—ptis, bet netrumpas ir laiko tarpas, trukÄ™s iÅ¡tisus deÅ¡imt metų.

Kultūrinės revoliucijos kitas bruožas tas, kad ji nubrėžė labai neaiškią ribą tarp aukų ir nusikaltėlių – dažnai tie patys žmonės buvo ir vieni, ir kiti. Pavyzdžiui, daugelis Raudonosios gvardijos narių priklausė įtakingoms politikų šeimoms, bet vėliau jos išsiųstos į ugnies liniją, o galiausiai daugelis atsidūrė lageriuose arba kalėjime. Niekada nežinojai, ar į tinkamą pusę stoji, ir tas netikrumas buvo labai traumuojantis.

Jausmas, kad esi nusikaltimo bendrininkas, buvo visuotinis. NegalÄ—jai tiesiog stovÄ—ti nuoÅ¡alyje. Jei tavo draugas apkaltintas, o tu iÅ¡ anksto nieko apie jį nepraneÅ¡ei, toks tylÄ—jimas mesdavo įtarimus ne tik tau, bet ir tavo Å¡eimai. Nebuvo įmanoma nedalyvauti. Vienas iÅ¡ aukų, kurias kalbinau, sakÄ— turÄ—jÄ™s draugÄ…, mitinge jo nepasmerkusį, tai rodo lojalumÄ… ir drÄ…sÄ…, nes Äia buvo maksimumas, kÄ… galÄ—jai padaryti tokiomis aplinkybÄ—mis.

KultÅ«rinÄ— revoliucija iÅ¡ esmÄ—s buvo nukreipta prieÅ¡ paÄius artimiausius žmones. Å iuo atžvilgiu esama paralelių su stalininiais valymais ar XX amžiaus genocidais. TaÄiau KultÅ«rinÄ™ revoliucijÄ… vykdÄ— ne tik valdžia, bet ir patys žmonÄ—s, tai buvo visuotinis labai artimų ryÅ¡ių ardymas. Toks bendrininkavimo, darant nusikaltimus, lygis paliko didžiausiÄ… randÄ…, ypaÄ todÄ—l, kad atsigręžta ne tik prieÅ¡ savo klasÄ—s draugus, biÄiulius, darbo kolegas, bendražygius, bet ir prieÅ¡ artimiausius Å¡eimos narius.

Knygoje raÅ¡au apie septyniolikmetį, kuris pasmerkÄ— savo motinÄ… už tai, kad Å¡i kritikavo pirmininkÄ… Mao, reikalaudamas įvykdyti jai mirties bausmÄ™. Tas ir buvo padaryta. Vyrai ir žmonos kaltino vieni kitus. Tai nebuvo tiesiog spontaniÅ¡ka reakcija, dažnai valdžia priversdavo taip elgtis – liepta nubrėžti ribÄ…, atsiribojant nuo savo Å¡eimos narių. Xi Jinpingas jaunystÄ—je irgi buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybÄ—n, tada mitinge jį pasmerkÄ— net jo paties motina. Daugelis manÄ—, kad Å¡iuos iÅ¡davystÄ—s aktus privalo atlikti, kad iÅ¡gelbÄ—tų kitus Å¡eimos narius. Å ių labai intymių iÅ¡davysÄių lygis, didžiulis jų skaiÄius, sukeltos traumos ir toliau glÅ«di visuomenÄ—s pasÄ…monÄ—je.

Kaip minėjau, tai tęsėsi ištisą dešimtmetį. Garsaus kinų mokslininko, nužudyto per Kultūrinę revoliuciją, našlė man sakė: „Matėme susikaupusį tamsų debesį, bet nemanėme, kad jis dusins visą šalį ištisus dešimt metų.“

JÅ«sų minimas epizodas apie septyniolikmetį jaunuolį ir jo tÄ—vÄ…, kurie praÅ¡o mirties bausmÄ—s – vienas motinai, kitas žmonai, – vienas ryÅ¡kiausių knygoje. Parodote ir vÄ—lesnius sÅ«naus bandymus puoselÄ—ti motinos atminimÄ…, tokiu bÅ«du tarsi iÅ¡perkant savo kaltÄ™, įvykdant pavÄ—luotÄ… teisingumÄ… jos atžvilgiu. TaÄiau pripažįstate, kad aukų atminimÄ… stengiamasi puoselÄ—ti gana retai.

Yra žmonių, kurie miglotai, net nostalgiÅ¡kai prisimena tÄ… epochÄ…, taÄiau dauguma stengiasi niÅ«rų laikÄ… palikti praeityje ir visai nekreipia į jį dÄ—mesio. Tų, kurie kalba apie to meto siaubÄ…, yra labai mažai. Eiti prieÅ¡ srovÄ™ ne tik politiniu, bet ir socialiniu lygmeniu reikia drÄ…sos – dauguma žmonių tiesiog nenori, kad Å¡ie dalykai bÅ«tų keliami. Mane tai sukrÄ—tÄ—, bet Å¡is aspektas labai žmogiÅ¡kas, juk ir patys greitai pamirÅ¡ome COVID pandemijÄ…. ŽmonÄ—s tiesiog nenori, kad jiems bÅ«tų primenami blogi laikai. Kai suvokiame, kokia traumuojanti buvo KultÅ«rinÄ— revoliucija, neturÄ—tume per daug stebÄ—tis, kad ir amnezija yra masinÄ—.

Atmintis turi savo istorijÄ…. Kaip KultÅ«rinÄ— revoliucija vertinta iÅ¡kart po Mao Zedongo mirties 1976 m. ir kaip valdžia elgÄ—si su jos palikimu vÄ—lesniais deÅ¡imtmeÄiais?

Netrukus įvyko literatÅ«ros protrÅ«kis – memuarai, eilÄ—raÅ¡Äiai apie to meto kanÄias, norÄ—ta, kad visi žinotų, kas tada vyko. Valdžia tÄ… atsiminimų antplÅ«dį toleravo. ÄŒia buvo du aspektai. Viena vertus, leista žmonÄ—ms iÅ¡lieti savo sielvartÄ…, siekiant apvalanÄio katarsio, antra vertus, po KultÅ«rinÄ—s revoliucijos į valdžiÄ… atÄ—jo žmonÄ—s, kurie patys buvo aukos, ypaÄ Deng Xiaopingas. Jiems reikÄ—jo įtvirtinti savo reabilitacijÄ… ir pateisinti sugrįžimÄ…. Kitaip tariant, jiems reikÄ—jo įtikinti visuomenÄ™, kad iÅ¡ tikrųjų nÄ—ra susitepÄ™.

Be to, lyderiai baiminosi, kad viskas vÄ—l gali pakrypti prieÅ¡ingon pusÄ—n. Nebuvo aiÅ¡ku, ar atsitraukimas nuo maoizmo bus sÄ—kmingas, todÄ—l nerimas, kad sugrįš kažkas panaÅ¡aus, turÄ—jo bÅ«ti didžiulis. DÄ—l Å¡ios priežasties populiarumo banga, iÅ¡kÄ—lusi literatÅ«rÄ… apie žaizdų paliktus randus, irgi buvo toleruojama. TaÄiau svarbu prisiminti, kad egzistavo ribos – neiÅ¡leista jokių knygų, kuriose dÄ—l KultÅ«rinÄ—s revoliucijos padarinių bÅ«tų kaltinamas Mao.

Tuo paÄiu laikotarpiu Deng Xiaopingas nurodÄ— kompartijos istorikams parengti oficialų verdiktÄ… dÄ—l to laikotarpio. Siekta ne įamžinti, kuo tiksliau apraÅ¡ant tai, kas įvyko, ir užtikrinant: „Daugiau niekada!“ Veikiau paraginta: „Baikim kapstytis po praeitį, turime judÄ—ti pirmyn.“ KaltÄ— suversta kraÅ¡tutiniams kairiesiems, paÅ¡alinant juos iÅ¡ kompartijos. Nuo tada valdžia užėmÄ— keistÄ… pozicijÄ…. KultÅ«rinÄ— revoliucija buvo gana naudinga, parodant visuomenei, kas gali nutikti, jei nebus kontrolÄ—s iÅ¡ virÅ¡aus, jei masÄ—ms bus leista elgtis laisvai. Å ia baime gana dažnai buvo manipuliuojama, ypaÄ kai kildavo grÄ—smÄ— kompartijai, kaip antai per masines demonstracijas Tiananmenio aikÅ¡tÄ—je 1989 m. ar protestus Honkonge.

BÄ—gant metams, atmintis palaipsniui buvo vis labiau slopinama. Partija nenorÄ—jo, kad žmonÄ—s dalytųsi prisiminimais. Buvo įvedami vis didesni apribojimai leidiniams. Tai tapo ypaÄ akivaizdu, kai į valdžiÄ… atÄ—jo Xi Jinpingas. Per pastarÄ…jį deÅ¡imtmetį matÄ—me, kaip uždaromi archyvai, o populiariosios istorijos Å¡altiniai internete cenzÅ«ruojami. AnksÄiau leistas novatoriÅ¡kas istorijos žurnalas, tyrinÄ—jantis jautresnius Å¡iuolaikinÄ—s Kinijos istorijos tarpsnius, irgi uždarytas.

Pirmasis vieÅ¡as Xi Jinpingo veiksmas po atÄ—jimo į valdžiÄ… buvo Kinijos vadovybÄ—s pakvietimas apsilankyti Nacionaliniame istorijos muziejuje, kur eksponuojama paroda, kaip Komunistų partija iÅ¡gelbÄ—jo KinijÄ…. Po keleto mÄ—nesių jis pasakÄ— kalbÄ…, perspÄ—damas, kad Å¡aliai gresia septyni dideli pavojai. Vienu iÅ¡ jų Xi pavadino „istorinį nihilizmą“, kuris iÅ¡ esmÄ—s reiÅ¡kia bet kokiÄ… istorijos versijÄ…, nepritarianÄiÄ… partinei linijai. „Istoriniam nihilizmui“, kelianÄiam pavojų kompartijai, jis prilygino Vakarų demokratijÄ… ir laisvÄ… spaudÄ….

Matome, kaip skubama kontroliuoti praeitį. Kultūrinei revoliucijai skirtas mažas muziejus, kuris ir šiaip visada buvo nišinė institucija, vengianti viešumos, jau visiškai uždarytas. Priimtas naujas įstatymas, atseit draudžiantis „šmeižti“ Kinijos didvyrius ir kankinius. Neabejotina, kad atminties erdvė darosi vis siauresnė.

Viena iÅ¡ priežasÄių, kodÄ—l paraÅ¡iau Å¡iÄ… knygÄ…, yra ta, kad 2010–2012 m. buvo trumpas momentas, kai partinÄ— žiniasklaida Ä—mÄ—si aptardinÄ—ti KultÅ«rinÄ™ revoliucijÄ…. Vis daugiau žmonių kalbÄ—jo apie tai vieÅ¡ai. AtrodÄ—, įvyks proveržis. TaÄiau, kai valdžiÄ… perÄ—mÄ— Xi Jinpingas, viskas buvo nuslopinta, dabar vieÅ¡oji erdvÄ— dar labiau kontroliuojama ir cenzÅ«ruojama.

IÅ¡kart kyla paralelÄ— tarp KultÅ«rinÄ—s revoliucijos ir Stalino teroro. TaÄiau Sovietų SÄ…jungoje po diktatoriaus mirties įvyko destalinizacija, kuri bent jau simboliniu lygmeniu buvo vertinama gana rimtai. Stalino kÅ«nas iÅ¡neÅ¡tas iÅ¡ Lenino mauzoliejaus, visi atvaizdai paÅ¡alinti, jo vardu pavadinti miestai, įskaitant StalingradÄ…, pervadinti. Kinijoje nieko panaÅ¡aus neįvyko. Mao atvaizdai vis dar kabo visur. TaÄiau sistema patyrÄ— dramatiÅ¡kÄ… reformÄ…, kokios Sovietų SÄ…jungoje niekas neįstengÄ— ar nesistengÄ— padaryti. JÅ«s savo knygoje tÄ… Å¡izofreniÅ¡kÄ… dvilypumÄ… perteikiate scena, kai vietos politikas, paÅ¡alintas per vidinį kompartijos valymÄ…, suimamas, o iÅ¡ jo namų konfiskuojama didžiulÄ— Mao statula, pagaminta iÅ¡ gryno aukso… Å is „auksinis Mao“ – puikus prieÅ¡taringos atminties politikos Å¡iuolaikinÄ—je Kinijoje simbolis.

Taip, jie iÅ¡kÄ—lÄ— Mao iki gryno simbolio, kad galÄ—tų nuo jo atsitraukti. TÄ… puikiai iliustruoja faktas, kad Mao staiga pasirodÄ— ant banknotų – įsivaizduokite didesnį paradoksÄ…! Å is simbolinis Mao glÄ—bys leido sistemai atsiriboti nuo jo politikos, visiÅ¡kai prieÅ¡ingai negu nutiko Sovietų SÄ…jungoje. Tarp SSRS ir komunistinÄ—s Kinijos buvo esminis skirtumas. Sovietai galÄ—jo teigti, kad Stalinas nutolo nuo Lenino – viskas prasidÄ—jo gerai, taÄiau daug kÄ… sujaukÄ— Stalinas. Kinijos komunistų partijos problema ta, kad Mao jai vadovavo nuo pat pradžių…

Jis buvo ir Leninas, ir Stalinas…

Iš tikrųjų. Jei sugriausite Mao Zedongo įvaizdį, sugrius visa sistema. Bet manau, kad yra ir kai kas dar fundamentalesnio – jei suteiksite žmonėms teisę kritikuoti istorinius lyderius, kodėl jie neturėtų teisti dabartinių? [Veikiausiai todėl Rusija dabar taip intensyviai susigrąžina Stalino kultą, net Volgogradą atvadino Stalingradu, – red.]

Ar Kultūrinės revoliucijos pamatinių struktūrų suardymas reikšmingai prisidėjo prie sąlygų sukūrimo kinų kapitalizmui atsirasti?

Kultūrinė revoliucija sudavė smūgį Kinijos ekonomikai, nors diskusijos apie jo mastą ir žalą vis dar tęsiasi. Prasta Kinijos ekonomikos padėtis 1976 m. paskatino atsigręžti į rinką. Labai daug jaunų žmonių neturėjo nei išsilavinimo, nei darbo, todėl buvo skatinamas verslumas.

Be Å¡ių pragmatinių aspektų KultÅ«rinÄ— revoliucija psichologiÅ¡kai nuteikÄ— žmones kapitalizmo individualizmui – tai jausmas, kad galite pasikliauti tik savimi ir turite nuolat prisitaikyti, nes jÅ«sų statusas be paliovos keiÄiasi. Stebina tai, kad nemažai verslininkų teigia, esÄ… KultÅ«rinÄ— revoliucija juos parengÄ— tokiam atsparumui ir prisitaikymui, kuris lemia sÄ—kmÄ™ kapitalistinÄ—je sistemoje. Christopherio Marquiso ir Kunyuano Qiano knygoje „Mao ir rinkos“ cituojamas kinų magnato teiginys, esÄ… KultÅ«rinÄ— revoliucija tokius žmones kaip jis iÅ¡mokÄ—, kad reikia elgtis kaip vilkams, jei norite iÅ¡gyventi.

Å is KultÅ«rinÄ—s revoliucijos aspektas dar nepakankamai įvertintas Vakaruose. Mes KultÅ«rinÄ™ revoliucijÄ… siejame su jaunimu, kuris mojuoja Mao Mao RaudonÄ…ja knygele, užpuola savo mokytojus bei vyresniuosius, taÄiau 1968 m. Mao jau buvo praradÄ™s kantrybÄ™ dÄ—l Raudonosios gvardijos ir savo chungveibinus iÅ¡siuntÄ— dirbti į kaimÄ…. Knygoje apraÅ¡ote siaubingas tų jaunuolių, susidÅ«rusių su didžiuliais sunkumais giliame kaime, istorijas. Gal papasakosite apie tai daugiau?

Jų gyvenimas kaime buvo bausmÄ—. Miesto vaikai visiÅ¡kai nemokÄ—jo prisitaikyti atsilikusiame kaime. Dauguma valstieÄių vos įstengÄ— iÅ¡laikyti savo Å¡eimas, todÄ—l į kaimÄ… plÅ«stantis jaunimas dar sunkiau galÄ—jo prasimaitinti. Nors iÅ¡ pradžių turÄ—jo tam tikrų privilegijų, jos netrukus iÅ¡nyko, taigi atvykÄ—lius iÅ¡tiko labai skaudus praregÄ—jimas.

Ä®domu, kad bÅ«tent apie šį KultÅ«rinÄ—s revoliucijos aspektÄ… kompartija dabar labiausiai mÄ—gsta kalbÄ—ti, nes tai susijÄ™ su Xi Jinpingo biografija. Jis pats nuolat giriasi, kad Å¡i patirtis pavertÄ— jį vyru. DÄ—l tÄ—vo partinių ryÅ¡ių jis gyveno geriau negu daugelis kaime, taÄiau net ir privilegijuotiems jaunuoliams tai buvo nelengvas iÅ¡bandymas – kamavo nepritekliai, sunkumai ir vienatvÄ—. Å iaip ar taip, bÅ«tent kaimas suteikÄ— Xi tokį atsparumÄ…, kokiam prilygti galÄ—tų nedaugelis lyderių.

Kompartijos pasakojime apie jo patirtį, žinoma, neužsimenama, kodÄ—l teko vykti į kaimÄ…, nepripažįstama, kad jis buvo vienas iÅ¡ septyniolikos milijonų (sic!) ten iÅ¡siųstų jaunuolių. TaÄiau ir daugelis kitų, kurie dalijasi prisiminimais, nors nenutyli tos patirties žiaurumo, tvirtina tapÄ™ iÅ¡skirtinai atsparÅ«s.

Raudonosios gvardijos narių likimas antrajame Kultūrinės revoliucijos etape rodo, kad išnyko, kaip sakėte, skirtumas tarp aukų ir nusikaltėlių. Ar toks ir buvo tos kampanijos tikslas, kaip daugelio kitų totalitarizmo formų?

NepamirÅ¡kime, kad nusikaltÄ—liai buvo labai jauni, dažnai vos 13 ar 14 metų. Jie augo visur tvyranÄioje kultÅ«rinÄ—s kovos, revoliucinio smurto Å¡lovinimo atmosferoje, buvo mokomi garbinti Mao kaip dievÄ…. Jų tÄ—vai irgi iÅ¡gyveno itin sunkius laikus, todÄ—l tarpusavio santykiai buvo sudÄ—tingi, dÄ—l patirtų traumų vaikai dažnai kaltino savo tÄ—vus. Kartais kritikuoti kitÄ… asmenį atrodÄ— geriausias bÅ«das apsisaugoti. Jie atsidurdavo situacijose, kai neaiÅ¡ku, kas teisinga, o kas neteisinga. Jei elgtųsi taip, kaip dabar mums atrodo moraliai priimtina, anomis sÄ…lygomis tai bÅ«tų sukÄ—lÄ™ pavojų Å¡eimoms ar net artimųjų mirtį. Ä® klausimÄ…, kiek chungveibinai turÄ—jo atsakomybÄ—s, sunku atsakyti.

Pastaruoju metu pasirodė palyginimų tarp Kultūrinės revoliucijos ir kairiųjų pažiūrų jaunimo protestų, apėmusių universitetus Europoje ir JAV. Jūs labai kritiškai vertinate tokius palyginimus. Kodėl manote, kad maoizmo sugretinimas su dabartiniu studentų radikalizmu Vakaruose yra nepagrįstas?

Kultūrinės revoliucijos traktavimas kaip jaunų žmonių uolumas ir aklumas yra iš esmės klaidinantis. Tai buvo suplanuota ir kurstoma iš viršaus. Kinijos komunistų partija vengia apie tai kalbėti.

Kita vertus, maoistų strategijas jūs lyginate su kraštutinių dešiniųjų veiksmais Vakaruose. Kur įžvelgiate tokių panašumų?

Mane Å¡iandienos kraÅ¡tutinių deÅ¡iniųjų judÄ—jimai stebina tuo, kad pagrindinÄ— jų strategija yra pasitelkti masių emocijas, ypaÄ masinÄ™ neapykantÄ…, nukreiptÄ… prieÅ¡ atseit pavojingÄ… KitÄ…, kuris kaltinamas, kad kelia grÄ—smÄ™ visuomenei, atseit esÄ…s vidinis prieÅ¡as. Jie tai daro, bandydami iÅ¡ardyti esamas institucijas, nors jose patys veikia, ir tuo sustiprinti savo galiÄ…. ManyÄiau, tokia padÄ—tis Vakaruose yra daug ryÅ¡kesnÄ— paralelÄ— su KultÅ«rine revoliucija.

Kiek Mao elgsenos yra perėmęs Donaldas Trumpas?

PanaÅ¡umai stulbinantys! Kinai nuolat lygina save su Trumpu. AsmenybÄ—s kultas, tai, kad prezidentÄ… supa iÅ¡tikimi rÄ—mÄ—jai, kuriuos jis mÄ—gsta suprieÅ¡inti tarpusavyje, tiesioginis kreipimasis į Å¡alininkus, raginant apeiti tradicines valdžios struktÅ«ras, o ypaÄ pomÄ—gis trikdyti ir dezorientuoti, labai primena kinų diktatoriaus užmaÄias.

TaÄiau akivaizdžiai yra ir svarbių skirtumų. Mao iÅ¡ tikrųjų tikÄ—jo komunizmu. Nors KultÅ«rinÄ— revoliucija pirmiausia susijusi su jo valdžia, pats jis irgi buvo nuoÅ¡irdžiai uolus. ManÄ—, kad jo revoliucija pasiklydo, kompartija prarado idealų tyrumÄ…, tad jis turi iÅ¡rauti tÄ… blogį su Å¡aknimis, tada sukurs tobulesnÄ™ komunistinÄ™ visuomenÄ™. Trumpas akivaizdžiai netiki tokia socialine chirurgija. Taigi nesakau, kad tikrai galima juos vienÄ… su kitu sieti tiesiogiai. TaÄiau yra keletas labai įtikinamų paralelių, ypaÄ tai, kaip vienodai jiedu pasitelkia neapykantÄ…, kad sucementuotų gali ngÄ… politinÄ™ jÄ—gÄ….